Virtualus renginys tiesiogiai iš Vilniaus

Intelligent Energy Lab

HAKATONAS

2021 m. rugsėjo 21-23 dienomis

Kurkime tvarią ateitį šiandien

Sparčiai besikeičiantis klimatas reikalauja skubių ir apčiuopiamų sprendimų, kurie galėtų užtikrinti tvarumą mūsų aplinkai jau artimiausiu metu. Technologinis progresas finansų, medicinos, ir, žinoma, energetikos srityse žengia į priekį itin sparčiai, tačiau šis greitis yra tiesiogiai priklausomas nuo sutelkto visuotinio ekspertų žvilgsnio į esančią problematiką. Visgi dabar, labiau nei bet kada anksčiau, šis žvilgsnis yra sutelktas į tvarų rytojų.

„Intelligent Energy Lab“ Hakatonas – tai 3 dienų profesionalų iššūkis, vyksiantis Energy Tech Summit konferencijos metu, šių metų rugsėjo 21-23 dienomis, ir virtualioje erdvėje sujungsiantis tvarios energetikos srityje veikiančių įmonių atstovų komandas, startuolius ir ekspertus.

Apie hakatoną

TIKSLAS:

kurti realius skaitmeninius ir inžinerinius energetikos sprendimus bei pritaikyti jau egzistuojančius sprendimus vienoje žaliausių Europos sostinių.

DALYVIAI:

lyderiaujančių Europos ir pasaulio energetikos įmonių bei centralizuotai tiekiamos šilumos ir vėsos įmonių atstovai – vadovai, inžinieriai, IT produktų kūrėjai bei inovatyvūs tvarios energetikos srities startuoliai, mokslininkai, tyrėjai, ekspertai.

VIETA:

virtuali erdvė, sujungsianti nuotolinius dalyvius skaitmeniniuose kanaluose.

DATA:

2021 m. rugsėjo 21-23 d.

Iššūkiai

ŠILUMA IR VĖSA

Nuo technologinės evoliucijos valdant biokuro katilus iki revoliucijų konvertuojant elektros energiją į šilumą. Raktas į efektyvų ir klimatui neutralų šildymo ir vėsinimo procesą veikiausiai nebus naujas, dar neatrastas energijos šaltinis, bet jau aplink esančių neišnaudotų resursų įdarbinimas. Kodėl nepradėjus nuo atliekinės šilumos?

#1

Perėjimas iš 3-ios į 4-os kartos centrinį šildymą

4-os kartos centrinio šildymo sistema integruoja visus prieinamus energijos šaltinius, ypač atsinaujinančius, ir įvairių šaltinių perteklinę energiją. Energijos kaupimas ir išsaugojimas, gamintojo ir vartotojo sąveika užtikrina sistemos lankstumą ir efektyvumą. Naudojant žemesnės temperatūros vandenį, šilumos nuostoliai tinkluose mažėja, o tokio centrinio šildymo prieinamumas auga. Lietuvoje daugeliu atveju tenka pereiti nuo  3-ios prie 4-os kartos centrinio šildymo sistemos, o vykstant tokiam perėjimui, svarbu vienu metu koordinuoti ir užtikrinti visų esamų sistemų ir jomis besinaudojančių bei joms pritaikytų objektų sklandų veikimą. Perėjimas nuo dabartinės 3-ios kartos CŠT yra sudėtinga užduotis, kuri reikalauja spręsti šiuos aspektus:

  • Kaip užtikrinti pakankamą šilumos kiekio perdavimą su žemesne tiekiamo šilumnešio temperatūra?
  • Kaip pritaikyti pastatų šildymų sistemas darbui su žemesne tiekiamo šilumnešio temperatūra?
  • Kaip suvaldyti sklandų perėjimą iš aukštesnės į žemesnę temperatūrą?
  • Kokie galimi alternatyvūs gamybos šaltiniai, nenaudojantys iškastinio kuro?
  • Kaip užtikrinti apsaugą nuo legionelės bakterijų?

#2

Gaminantys vartotojai

Gaminantis vartotojas – energetiškai nepriklausomas, besirūpinantis aplinka ir socialiai atsakingas žmogus / organizacija. Pasaulyje prieš dešimtmetį prasidėjęs ir milijonus vartotojų turintis elektros energiją savo reikmėms gaminančių vartotojų judėjimas įgauna pagreitį ir Lietuvoje, dažniausiai pasitelkiant saulės jėgaines iš atsinaujinančios energijos šaltinių.

?

Kodėl gi kartu su šaldytomis daržovėmis iš prekybos centro nenusipirkus atliekinės šilumos? O gal galime užsitikrinti šilumą karštam vandeniui ruošti iš greta įsikūrusio duomenų centro ar po žeme esančio nuotekų tinklo?

#3

Šilumos kaupimas

Šilumos energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasižymi cikliškumu. Dažniausiai šilumos gamybos pikai laike nesutampa su šilumos vartojimo pikais. Dėl šios priežasties reikalingos priemonės, kurios leistų vienu metu šilumą gaminti, o kitu – vartoti. Vienos iš patogiausių yra šilumos akumuliacinės talpyklos, kurios gali būti panaudotos ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos perteklinės elektros energijos, paverstos šiluma, akumuliavimui, taip prisidedant prie elektros tiekimo sistemos balansavimo. Svarbu spręsti šiuos uždavinius:

  • Įvertinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos šilumos potencialą;
  • Nustatyti sezoninių, vidutinio laikotarpio ir trumpalaikių akumuliacijos talpų optimalų poreikį;
  • Apžvelgti senos infrastruktūros panaudojimo galimybes;
  • Išnagrinėti, kokią šilumos akumuliavimo kryptį pasirinkti – centralizacijos (centrinis, bendras) ar decentralizacijos (kaupimas pas klientą, paskirstymas tinkle).

ŽIEDINĖ EKONOMIKA

Perdirbti ir prikelti antram gyvenimui – šie raktiniai žodžiai aktualūs ne tik aktyviai besiplečiantiems mūsų esamiems miestams, bet ir aplinkai, kurioje ištekliai yra riboti. Tiekimo grandinė, išteklių valdymas ir perdirbimo potencialas – neabejotinai ateities tvarumo pamatiniai klausimai.

#1

Ftalatų pašalinimas iš nuotekų dumblo

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vandentvarkos įmonės, yra susijusios su apdoroto nuotekų dumblo panaudojimu dėl jo užterštumo sunkiaisiais metalais, ftalatais ir bakteriologinio užterštumo. Medikai skambina pavojaus varpais: ftalatai stipriai veikia endokrininę sistemą, ją ardo. Nuolat gyvenant ftalatais užterštoje aplinkoje gali padidėti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto, nutukimo rizika.

?

Kaip pašalinti ftalatus iš nuotekų dumblo? Kaip perdirbti dumblą tausojant aplinką ir pritaikyti jį antriniam panaudojimui?

#2

Biomasės pelenų sudėtis ir panaudojimo galimybės

Lietuvos katilinėse yra deginamas įvairus biomasės kuras. Biomasės deginimo metu neišvengiamai susidaro proceso atliekos – pelenai. Pvz., Vilniaus antrojoje elektrinėje per parą susidaro apytiksliai 18-20 tonų pelenų. Biomasės pelenų panaudojimas žemės ar miškų ūkyje gali būti naudingas dėl juose esančių augalų makro- ir mikroelementų. Taip pat pelenai galėtų būti naudojami statybos ar kelių tiesimo sektoriuose. Tačiau pelenų sudėtyje esantiems mikroelementams ir sunkiesiems metalams yra nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, kurių negalima viršyti, siekiant antrinio pelenų panaudojimo.

?

Kaip efektyviai ištirti biokuro pelenų sudėtį, juos perdirbti ir panaudoti žemės ūkyje ar kitose srityse?

#3

Agrikultūra architektūroje

Dėl intensyvios miestų plėtros mažėja žaliųjų erdvių. Viena iš išeičių jas atkurti – stogų erdves paversti gamtos ar ūkio kampeliais. Su kiekvienu apželdintu stogu galima grąžinti dalelę nykstančios gamtos. Pastatas su apželdintu stogu pagerina šilumos izoliaciją – žiemą namuose sulaiko šilumą, o vasarą neleidžia karščiui pernelyg sušildyti patalpų, tad jose maloniai vėsu. Taip pat sukuria eilę ekologinių vertingų savybių, tokių kaip papildomo deguonies išsiskyrimas, oro drėgnumo reguliavimas, dulkių neutralizavimas ir lietaus vandens panaudojimas. Miestai gali patys maitintis, sukurti erdvę florai ir faunai, daržininkystei ar net bitininkystei.

?

O kaip Vilniuje kompensuoti prarastus žaliuosius plotus ir įkurti Babilono sodus?

ŽALIEJI DUOMENYS

Jeigu galėtume stebėti atliekinės šilumos cikliškumą, galią ir analizuoti panaudojimo potencialą, kiek tada sutaupytume dėka šių duomenų? Kokie saugikliai leis užtikrinti, kad tvariai naudojamės infrastruktūra, ir šilumos ar vandens nuotėkiai liks praeityje?

#1

Inovatyvus trasos stebėjimas

Ilgainiui vamzdžiai susidėvi, ir šilumos nuotėkis yra gan dažna problema senesnei infrastruktūrai, artėjančiai prie eksploatavimo pabaigos (tai ypač aktualu šilumos tinklams, paklotiems nepraeinamuose požeminiuose kanaluose). Norint įvertinti realią tinklo vamzdynų būklę, būtina stebėti tinklus, drėgmės lygį kamerose, užtikrinti ankstyvą energijos nuotėkio aptikimą ir jį lokalizuoti. Sumažintas drėgmės kiekis požeminiuose kanaluose prailgina vamzdyno tinklo gyvavimo ciklą. Vamzdžio sienelės storio matavimas leidžia keisti iki nustatytos ribos nusidėvėjusius tinklus.

?

Svarbiausias klausimas – kaip užtikrinti efektyvią tinklo kontrolės sistemą?

#2

Vilniaus miesto atliekinės šilumos žemėlapis

Atliekinės šilumos žemėlapis yra itin naudinga priemonė siekiant suvokti neišnaudotos atliekinės šilumos potencialą. Europos Sąjungos (ES) projekto STRATEGO rėmuose atlikta šilumos-vėsumos ūkio analizė parodė, kad vien gamyklų ir jėgainių pagaminta, bet nepanaudota, o išmesta kaip atliekinė, šiluma Europoje patenkintų visą pastatų šilumos poreikį, o kai kur net jį viršytų. Šilumos kartografavimas yra puikus būdas įvertinti atliekinės energijos geografinį išsidėstymą ir potencialą mieste. Daugelis analizės sluoksnių gali sudaryti gan išsamų pasiūlos vaizdą, kuris palengvina energijos naudojimo planavimą ir investicijas į infrastruktūrą.

?

Kaip sukurti patogų ir veiksmingą Vilniaus miesto atliekinės šilumos žemėlapį?

#3

Pastatų suvartojamos energijos barometras

Viešai prieinami pastatų suvartojamos energijos duomenys, galimybė juos palyginti su analogiškų objektų duomenimis, vidurkiu bei efektyviausiu, renovuotu ir nerenovuotu pastatu padėtų visuomenei susipažinti su pastato būkle ir energijos sąnaudomis. Tai skatintų vartotoją ieškoti būdų, priemonių, kaip sumažinti šilumos energijos sąnaudas ir būsto išlaikymo kaštus.

?

O kaip palyginti  pastatų suvartojamos energijos duomenis?

ŽALIASIS TRANSPORTAS

Kaip užtikrinti tvarų individualų judumą ir kaip keičiasi mobilumas mieste? Ar didmiesčiai jau pasiekė efektyvaus judumo ribas, ar turime erdvės Moore‘o dėsnio interpretacijai transporto sektoriuje?

#1

Mažos taršos zonos mieste

Europos Sąjunga (ES) rūpinasi planetos gerove ir įgyvendina mažataršio judumo strategiją bei alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos savivaldybės iki 2023 m. miestuose turi nustatyti mažos taršos zonas, kuriose leidžiamas tik netaršių transporto priemonių eismas. Skatinant naudoti draugiškas aplinkai transporto priemones, kyla iššūkių ne tik dėl žaliojo viešojo transporto plėtojimo, elektromobilių įkrovimo prieigos, alternatyvių degalų panaudojimo galimybių miestuose, bet ir mažos taršos zonų nustatymo, administravimo ir technologinių aspektų.

?

Kaip užtikrinti, kad tai ir būtų tik žaliąją energiją naudojančių transporto priemonių erdvė?

#2

Multifunkcinis įkrovimas

Draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, noras gyventi moderniai, bet be žalos aplinkai, vis labiau įsigali ir Lietuvoje. Gatvėse daugėja švarią energiją naudojančių elektromobilių, elektrinių ir tradicinių  dviračių, paspirtukų ir kitų aplinkai draugiškų transporto priemonių. O jeigu mieste būtų plėtojama ne tik elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, bet ir elektrinių dviračių, paspirtukų? Ar net įdiegiami bevielio krovimo moduliai keliuose, takuose, vienoje iš eismo juostų? Transporto priemonės baterija krautųsi tiesiog važiuojant šia juosta!

?

Kaip sėkmingai išplėtoti aplinkai draugiško transporto įkrovimo infrastruktūrą?

#3

Laisvos parkavimo vietos nustatymas

Vilniaus miesto gatvėse yra tūkstančiai parkavimo vietų, tačiau laisvos parkavimo vietos paieška neretai užtrunka, dėl ko didėja ir išmetamo CO2 kiekis. Norint sumažinti šiuos nepageidaujamus veiksnius, reiktų žinoti, kiek laisvų parkavimo vietų yra tam tikroje vietoje konkrečiu metu, pvz., Žvėryno mikrorajone darbo dieną 17 val.

?

Kokie sprendimai padėtų įvertinti parkavimo vietų užimtumą realiu laiku?

Mentoriai ir ekspertai

Peter Anderberg, Heat Academy

Peter Anderberg

Įkūrėjas ir generalinis direktorius, The Heat Academy

Vilius Stanislauskas, VŠT

Vilius Stanislauskas

Automatikos ir elektros eksploatacijos skyriaus vadovas, Vilniaus šilumos tinklai

Vytautas Šiožinys, Energy Advice

Vytautas Šiožinys

Direktorius, Energy Advice

Zenius Rinkevičius

Zenius Rinkevičius

Inžinierių grupės vadovas, Vilniaus šilumos tinklai

Gytautas Kaulakys, VŠT

Gytautas Kaulakys

Technologinių procesų skyriaus vadovas, Vilniaus šilumos tinklai

Edvinas Pakalnickas, Head of IT at Telecentras. Green Data

Edvinas Pakalnickas

IT vadovas, Telecentras

Tomas Nickus, Susisiekimo paslaugos

Tomas Nickus

Judumo ekspertas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“

Paulius Grigaliūnas, Sweco

Paulius Grigaliūnas

Projektų vadovas, Sweco

Gintarė Janušaitienė, KR susisiekimo ministerija

Gintarė Janušaitienė

Ateities susisiekimo politikos grupės patarėja darnaus judumo klausimais, LR Susisiekimo ministerija

Renatas Kandrotas, Blue Oceans PR

Renatas Kandrotas

Jaunesnysis projektų vadovas, Blue Oceans PR

Andrius Balsys, MITA

Andrius Balsys

Inovacijų ekspertas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)

Žilvinas Giedraitis, Contrarian Ventures

Žilvinas Giedraitis

Investicijų analitikas, Contrarian Ventures

Patrikas Feiferas, Contrarian Ventures

Patrikas Feiferas

Investicijų analitikas, Contrarian Ventures

Kęstutis Paulavičius, Danfoss

Kęstutis Paulavičius

Projektų vadovas, Danfoss

Marius Pastarnokas, Uponor

Marius Pastarnokas

Direktorius, Uponor

Aurelijus Rinkevičius, VU

Aurelijus Rinkevičius

Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovas, VU

Neringa Dubauskiene

Neringa Dubauskienė

Lektorė, KTU

Frank Levinson, PHOENIX

Frank Levinson

Įkūrėjas ir partneris, Phoenix Venture Partners (PVP)

Vytautas Budreika

Vytautas Budreika

Lietuvos energetikos agentūra

Komisija

Paulius Martinkus

Paulius Martinkus

Strategijos ir vystymo departamento vadovas, AB „Vilniaus šilumos tinklai“

Eglė Radvilė

Dr. Eglė Radvilė

Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus vadovė, SĮ „Vilniaus planas“

Peter Anderberg, Heat Academy

Peter Anderberg

Įkūrėjas ir generalinis direktorius, The Heat Academy

Tomas Nickus, Susisiekimo paslaugos

Tomas Nickus

Judumo ekspertas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“

Rokas Pečiulaitis, Contrarian Ventures

Rokas Pečiulaitis

Įkūrėjas ir generalinis direktorius, Contrarian Ventures

Marius Aleinikovas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Marius Aleinikovas

Direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Pagrindinis
prizas

Hakatono nugalėtojų laukia 200 000 eurų vertės prizas – galimybė įsikurti Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke! Laimėtojų komandos atstovaujama įmonei bus suteikta išskirtinė galimybė sudaryti ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus miestu ir įsikurti VCIIP sklype su verslo plėtrai paruošta infrastruktūra.

Be to, nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais:
1 vieta – 1 000 EUR
2 vieta – 700 EUR
3 vieta – 500 EUR

Kaip
prisijungti?

RŪPINATĖS TVARESNE ATEITIMI IR VYKDOTE VEIKLĄ ŠIOSE SRITYSE?

Šiluma ir

vėsa

Žalieji

duomenys

Žiedinė

ekonomika

Žaliasis

transportas

Atstovaujate savo įmonę? O galbūt esate nepriklausomas ekspertas?

Registruokitės arba registruokite visą komandą! Komandos gali būti suformuotos iš anksto iš 4-5 narių. Pavieniai asmenys bus suskirstyti į komandas atsitiktiniu būdu.

Registracija vyks iki rugsėjo 16 d.

Su atrinktomis komandomis susisieksime iki rugsėjo 17 d.

Programa

PIRMOJI DIENA.
RUGSĖJO 21 D.

16:00-16:15
Hakatono atidarymas. Sveikinimo kalbos: Valdas Benkunskas, Vicemeras, Vilniaus miesto savivaldybė ir Gerimantas Bakanas, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas
Iššūkių pristatymas
16:15-16:25
Šiluma ir vėsa. Paulius Martinkus, Strategijos ir vystymo departamento vadovas, AB „Vilniaus šilumos tinklai“
16:25-16:35
Žiedinė ekonomika. Domantas Tracevičius, Įkūrėjas ir vadovas, VšĮ „Žiedinė ekonomika“
16:35-16:40
Muzikinė pertrauka
16:40-16:50
Žaliasis transportas. Jonas Damidavičius, Judumo transformacijos vadovas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“
16:50-17:00
Žalieji duomenys. Stasys Savilionis, Duomenų vadovas, SĮ „Vilniaus planas“
17:00-17:05
Komandų pristatymas
17:05-17:10
Mentorių pristatymas
17:10-17:15
Komisijos pristatymas
17:15-17:20
Vedėjo baigiamasis žodis. Atsisveikinimas

ANTROJI DIENA.
RUGSĖJO 22 D.

10:00-12:00
Darbas komandose
12:00-13:00
Pietų pertrauka
13:00-15:00
Mentorių sesijos
15:00-18:00
Darbas komandose

TREČIOJI DIENA.
RUGSĖJO 23 D.

10:00-13:00
Darbas komandose
13:00-14:00
Pietų pertrauka
14:00-14:20
Renginio transliacijos atidarymas
14:20-16:20
Idėjų pristatymas komisijai
16:20-16:50
Apdovanojimai ir renginio uždarymas

*EEST (UTC +3) laiko juosta

Renginio organizatorius

Renginio iniciatorius

Renginio partneris